Užklupo neigiamos emocijos? Ką su tuo darysi?

Kaip elgiamės, kai mus netikėtai užklumpa neigiamos emocijos? Tikriausiai lengvai būtų galima save atpažinti vienoje iš dažniausiai pasitaikančių reakcijų – puolame, bėgame arba sustingstame. Kai atsibosta įprasti ir besikartojantys scenarijai, dažniausiai atvedantys į tuos pačius netenkinančius rezultatus, pradedame kelti sau klausimą: o gal yra ir kitokių būdų? Emocinio intelekto lavinimo instruktorė Gita Ramana dalinasi asmenine praktika patikrintais ir veiksmingais patarimais, kaip ir kur galima to ieškoti.

Daug ir įvairių emocijų mes patiriame kasdien. Iš tiesų tai vyksta su mumis visais kiekvieną kartą, kai bendraujame ir netgi kai esame vieni su savimi. Emocijos mums padeda greičiau susigaudyti ir orientuotis savyje bei kituose. Taigi labai svarbu mokėti su jomis susitvarkyti, žinoti, kaip jas valdyti ir ką su jomis daryti, kad jos padėtų mums būti laimingiems, o ne vis pakištų koją, kai mažiausiai to reikia.

Nuo ko pradėti, jeigu iškilo neigiamos emocijos?
Pirmiausia reiktų atkreipti dėmesį į savo vidinę būseną, ją suvokti ir įsisąmoninti. Iš pradžių gali būti gana neįprasta, nes dažnai tikime, kad mes ir esame mūsų emocijos. Labai svarbu išmokti jas stebėti be vertinimo, tarsi iš šono. Kai jau atpažįstame, kas vyksta mumyse, galime užduoti sau klausimą: kada ir nuo ko tai prasidėjo, su kuo tai susiję? Tai yra pasiūlymas atsukti „kiną“ atgal ir pamatyti priežąstį, nes emocijos yra tik pasėkmė. Galbūt viskas prasidėjo nuo tam tikros smulkmenos. Pavyzdžiui, tvarkomės namus, esame džiaugsmingoje, nuostabioje būsenoje. Staiga netikėtai pasijuntame blogai, tvarkytis nebesinori, apima nepasitenkinimo jausmas. Jeigu tuo metu įsiklausytume, priimtume tai ir pabandytume pamatyti viso to pradžią, galime pastebėti, kad vienu momentu tiesiog žvilgtelėjome į veidrodį ir likome nepatenkinti savo atvaizdu. Po to neigiamos mintys pradėjo kabintis viena už kitos ir taip susiformavo neigiamų minčių grandinė, kuri ir atvedė į dabartinę situaciją. Tai yra puikus metodas atpažinti griaunančią mintį ir, ją suvokus, pakeisti savo nusiteikimą, reakcijas į susiklosčiusias aplinkybes. Tokių mažų situacijų mums gali nutikti kasdien. Tarkime darbe paskambino koks nors „sunkus“ klientas ir po pokalbio su juo visa diena gali būti sugadinta, visas pasaulis nusidažyti tam tikru atspalviu.

Kokie yra mūsų įprasti reagavimo scenarijai?
Emocijos padeda mums pažinti save ir įvairias mums įdiegtas ar išmoktas automatines reakcijas. Juk kai augome, susidurdavome su daugybe situacijų. Iš jų išmokome tam tikru būdu reaguoti. Dažniausiai tai perėmėme iš aplinkos – tėvų, mamų, močiučių, filmų, pasakų. Ilgainiui galime pastebėti, kad visos mūsų reakcijos yra išmoktos. Įdomiausia, kad reaguojame automatiškai ir net nesusimąstydami, ar tikrai toks elgesys atneš norimą rezultatą.

Ar galime pakeisti savo reakciją į susiklosčiusias aplinkybes?
Emocinio intelekto praktikų dėka galime pradėti ne tik pastebėti savo reakcijas, bet ir jas pasirinkti. Tarkime vėl įvyko situacija, matome savo viduje kylančią emociją ir elgseną, kuri vyktų jei nieko nekeistume. Išvystyto sąmoningumo dėka, galime nuspręsti, ar norime tos reakcijos, o galbūt galime reaguoti visai kitaip ir padaryti kokį nors spontanišką sau netikėtą veiksmą. Matydami realią situaciją,  priimame sprendimą reaguoti taip, kad ji išsispręstų pozityviai. Pavyzdžiui, mergina,  grįžusi namo, eilinį kartą susilaukia iš vaikino priekaištų, kad per vėlai. Ji gali pasirinkti reaguoti įvairiai: pradėti aiškintis, gintis (pulti), nusileisti, nutylėti (bėgti) arba tiesiog laukti, kol viskas praeis (sustingti). Emocinio intelekto dėka galime pastebėti, kad yra ir kitų galimų reakcijų. Mergina gali atidžiai įsiklausyti į tai, ką sako vaikinas, kaip jis tuo metu jaučiasi ir pastebėti, kad jis tiesiog pasiilgo ir jam norisi daugiau laiko praleisti kartu. Iš to gali kilti ir nauja elgsena, pavyzdžiui, apsikabinimas, palankumo ir to paties noro parodymas. Vakaro baigtis gali būti netikėta. Tai visiškai nauja elgsena, kuri praplečia galimybes.
Kad galėtume taip pasielgti, reikalingas praktinių žinių bagažas, kuris padėtų praplėsti požiūrį į savo reakcijas ir realūs praktiniai aktyvios savireguliacijos įgūdžiai.

Kokiais darniais būdais galima išreikšti iškilusias neigiamas emocijas?
Nėra nei blogų, nei gerų emocijų. Jas reikia išmokti priimti, išreikšti, neprisirišti prie jų ir paleisti. Žinoma, reikia pasirinkti tam tikrus darnius būdus. Emocijas legaliai ir, nepakenkiant kitiems, galima išreikšti žiūrint sporto rungtynes, skanduojant, pykstant kai vieniems sekasi, o kitiems nesiseka. Tai yra labai natūrali vyrų emocijų raiška. Tokiu būdu jie natūraliai išsikrauna. Sportas yra dar vienas būdas paleisti susikaupusias emocijas. Taip pat labai gerai padeda įvairios meno terapijos. Galima emocijas išrašyti, išpiešti, iššokti, išgroti. Tokiu būdu jos nesikaupia mūsų kūne ir todėl sukuriama mažiau sąlygų neigiamoms mintims atsirasti.
Labai svarbu savo neigiamų emocijų nenukreipti tiesiogiai į kitą žmogų, nes jis gali po to jas perduoti kitam arba grąžinti mums atgal, tik jau stipresnes. Tokiu būdu įvyksta sniego gniūžtės, besiridenančios žemyn nuo kalno, efektas.

Ar galima ką nors padaryti, kai pastebi, kad jau esi didelė negatyvių emocijų gniūžtė, milžinišku greičiu riedanti žemyn, ir tuoj atsitrenksi į kitą žmogų?
Taip, galima. Pirmiausia reikia sustoti. Kartais tai atrodo neįmanoma misija ir todėl pati geriausia pirmoji pagalba yra spontaniškas veiksmas. Tarkime, kai pykstame, esame įpratę šaukti. Jeigu staiga vėl kyla situacija, kai supykstame, tuomet padarome ką nors kitokio. Pavyzdžiui galima sustoti šalikelėje, išlipti iš mašinos ir tris kartus apie ją apibėgti kad ir kurioje miesto vietoje bebūtumėm. Nors sprendimas gana komiškas, tačiau padeda šimtu procentų. Žinoma, tik pirmus tris kartus, nes veiksmas vėl tampa įprastas, nebe spontaniškas. Po to reikia pasitelkti daugiau kūrybiškumo ir kiekvienai situacijai rasti atskirą atvejį. Kitas įprotis gali būti, kad būdami liūdni paprastai užsidarome vieni namuose, atsiribojame. Tokiu atveju galime sustoti ir pasirinkti pasielgti netradiciškai tai būsenai. Galime apsivilkti gražiausius drabužius, nuvažiuoti į nuostabiausią vietą ir ten užsisakyti savo mėgstamiausios kavos ar sulčių. Po tokio veiksmo emocinė būsena gali neatpažįstamai pasikeisti, nes mes jos nepastipriname jau įprata veikla, o elgamės priešingai.

Galima daryti išvadą, kad tai, kaip tvarkysimės su iškilusiomis emocijomis priklauso nuo mūsų pačių vidinės būsenos?
Taip, viskas yra mūsų emocinė, jausminė būsena ir nuo jos priklauso, kokį pasaulį matome. Užsiėmimų metu formuojame skirtingas būsenas ir tuomet labai lengva pastebėti, kad iš vienos žmonės atrodo vienokie, iš kitos - kitokie. Kartą darėme tokią užduotį, kai reikėjo iš skirtingų būsenų skaityti eilėraštį. Akivaizdžiai matėsi, kad jis įgauna vis kitą prasmę ir nuotaiką. Juk taip kasdien, kaip Foje dainoje „Kaip žiūri, taip ir matai...“

Jeigu apibendrinti, kokia emocinio intelekto nauda mūsų gyvenimo kokybei?
Emocinio intelekto dėka didėja empatija, sugebėjimas girdėti save ir kitus, energijos perteklius, kurios trūkumas dažnai kyla dėl neigiamų emocijų ir jų slopinimo.
Labai svarbi išlavinto emocinio intelekto pasekmė yra emocinis lankstumas. Juk dažnai esame sustingę tam tikrame įsivaizdavime apie save ir tam tikrame savo emocijų diapazone, esame įpratę tik prie savo ritmo ir nebendraujame su žmonėmis, kurie gyvena kitaip. Laikui bėgant mūsų emocinis diapazonas siaurėja. Galiausiai nei per daug džiaugiamės, nei per daug liūdime, vienu žodžiu gyvename „normaliai“. Tuo tarpu išlavintas emocinis intelektas suteikia galimybę lengvai susidraugauti, komunikuoti, bendradarbiauti su įvairiais žmonėmis, praplėsti savo galimybes ir kurti pozityvesnį gyvenimą.

Kas yra svarbu lavinant emocinį intelektą ir formuojant naują savo gyvenimo scenarijų?
Šiais laikais labai svarbu ne žinios ir informacija, netgi ne motyvacija, o praktiniai įgūdžiai. Patarimų, kaip būti laimingiems galime perskaityti be galo daug. Dažnai nueiname į nuostabų įkvėpimui ir motyvacijai skirtą seminarą, tačiau grįžtame namo ir po kelių dienų gyvename toliau taip, kaip gyvenome ir anksčiau. Taip vyksta dėl to, kad neturime įgūdžių dirbti su savimi, integruoti naujas žinias ir praktiškai pakeisti savo gyvenimą. Ilgai trunkantis emocinio intelekto lavinimo kursas būtent ir padeda žmonėms išvystyti įgūdžius. Įgaunami realūs sąmoningumo, savirefleksijos įgūdžiai, gebėjimas keisti savo emocinę būseną, stebėti save nevertinant ir integruoti naujus požiūrius bei įpročius į savo gyvenimą. Dėl darbo grupėje gaunamas stiprus palaikymas iš žmonių, kurie taip pat nori tobulėti, keistis, lavinti įgūdžius. 2,5 mėnesio yra nuostabus laikas, kai galima gauti palaikymą, patarimus ir  profesionaliai sudėliotas užduotis, skirtas augimui.

Emocinio intelekto lavinimo kursą Lietuvoje prieš 20 metų pradėjo vesti emocinio ir dvasinio intelektų lavinimo specialistas, mokymų centro „SoulACTION“ įkūrėjas Rimvydas Židžiūnas. Kursas nuolatos tobulinamas, kad dalyviai turėtų maksimalią naudą. Kursus per paskutinius 10 metų baigė daugiau nei 500 žmonių ir visų jų atsiliepimai pozityvūs. Mokymų dalyviai kursų metu įgūdžius pritaiko įvairiose  gyvenimo srityse - tiek asmeniniame gyvenime, tiek socialinėje aplinkoje, tiek ryšyje su savimi, tiek ir intymiame gyvenime.

Daugiau apie „SoulACTION“ organizuojamus Emocinio intelekto lavinimo kursus kviečiame sužinoti NEMOKAMAME kursų pristatyme kovo 22 d. VILNIUJE.
https://soulaction.lt/eq/

Interviu parengė Emily Bee

- Į dienoraštį -