Andrė Pabarčiūtė "Moterys energiškai stipresnės už vyrus"

Interviu su muzikante, aktore, "Moters Magijos Mokyklos" įkūrėja Andre Pabarčiūte. Žurnalas "Moters savaitė" 2013-11-12. Žurnalistė Svajūnė Marcinkevičienė.  
 
Kas yra moters magija, apie kurią tu, Andre, kalbi?
 
Moterys – ypatingos ir unikalios būtybės, turinčios daugybę talentų, susijusių su jų širdimi, sąmone ir kūnu. Jos, priešingai nei vyrai, turi didžiulį energijos perteklių savo kūne ir yra energiškai stipresnės už vyrus, nors dažnai to nė nežino. Kiekviena moteris turi begalę gyvybinės, meilės energijos ir gali atskleisti šį potencialą savyje. Gebėjimas atverti vidinius savo prigimties talentus bei mokėti jais remtis gyvenime ir yra moters magija. O kai gyveni vadovaudamasi intuicija ir vidiniais savo talentais, gyvenimas pasidaro lengvas ir paprastas – tarsi magiškas, ir tu tiesiog skrendi kaip ant sparnų. Jei įsiklausai, visus atsakymus gauni iš vidaus, naudodamasi intuicija, o ne logika ar protu, ir pasidaro aišku: kur eiti, ką veikti gyvenime, su kuo susitikti, ką pasirinkti, kada ir kur susitikti. Kai išmoksti naudotis širdies galia, aplinkoje sumažėja konfliktų – pradedi girdėti pasaulį ir žmones širdimi.

Dabar populiaru kalbėti apie tai, kad reikia medituoti, nuraminti protą, kontempliuoti mintis, bet kaip tai padaryti moteriai, gyvenančiai mažame miestelyje ir tikrai neturinčiai sąlygų lankyti mokamų meditacijos kursų?

Jei nėra galimybės susirasti profesionalaus mokytojo, galima tiesiog dažniau būti erdvėje, kuri yra harmoninga ir neturi minčių. Galima rasti nebrangių knygelių, siūlančių nesudėtingų būdų, kaip susipažinti su meditacija. Daug informacijos vaizdo ir audioformatais galima rasti ir internete. Tačiau labai paprastas, malonus ir nieko nekainuojantis būdas, kurį visos moterys gali integruoti į savo gyvenimą, – tai meditacija gamtoje. Gamta – tikrai puikus mokytojas. Ji neturi minčių, ji yra meditatyvios, darnios būsenos. Galima persiimti tą būseną iš jos. Idealu išeiti pasivaikščioti po mišką ar parką, tačiau tuo metu nereikia nieko skaityti, klausyti muzikos, kalbėti telefonu ar galvoti apie problemas. Geriausia visą savo dėmesį sukoncentruoti į gamtos grožį: užuosti kvapus, kiek įmanoma įdėmiau įsiklausyti į sklindančius garsus, įsileisti juos į vidų, stebėti formas, spalvas, augalus. Jei tai vasaros metas, galima atsigulti ant žemės ir visu kūnu tiesiog pajusti ją, saulę, vėją. Jei bent vieną valandą per dieną taip praleistumėte gamtoje – jau būtų ryškus ir akivaizdus pokytis. Net šalia žaidžiantys vaikai netrukdys grožėtis gamtos vaizdais, užuosti kvapų, pajusti gamtos prisilietimo. Gamta padeda nusiraminti, moko medituoti. Juk senaisiais laikais, kai nebuvo plačiai paplitusių meditacijos mokyklų, žmonės taip pat rasdavo nusiraminimą gamtoje.
 
Esi sakiusi, kad kokios moters menstruacijos, toks jos ir gyvenimas. Kaip tai suprasti?
 
Išskyrus fizinius pažeidimus, kuriuos reikia mediciniškai gydyti, visi kiti negalavimai menstruacijų metu susiję su įtampa ir nenatūraliu sau gyvenimo būdu. Ypač menstruacijų metu kenčia tos moterys, kurios patiria daug įtampos gyvenime, kaupia neigiamas emocijas, gyvena prieš savo prigimtį, ignoruoja savo norus. Dėl to kylančios įvairios įtampos, stresas fiksuojasi ne tik pečių, nugaros srityje, galvoje, bet ir pilve, gimdoje ir virsta skausmingais spazmais. Jei moterį kankina komplikuotos menstruacijos, pirmiausia, reikia ieškoti būdų, kaip atsipalaiduoti, nuraminti kūną, protą ir sielą. Pagrindinis gydymo receptas būtų: atpalaiduojantis kūno masažas, tokie šokiai, kurių metu plastiškai judėtų apatinė kūno dalis ir klubai, skatinantys atsipalaiduoti pilvo apačios, dubens sritį. Galėtų tikti pilvo, Lotynų Amerikos šokiai ir kiti panašūs. Taip pat svarbu ne tik slopinti skausmą cheminiais vaistais, bet ir ieškoti natūraliosios medicinos pagalbos, kuri padėtų išgydyti priežastį, ne tik pasekmę. Galima išbandyti akupunktūrą, spalvų terapiją. Ir, be abejo, didis gydymas nuo įvairiausio pobūdžio įtampų, negalavimų – savęs pažinimas, savo prigimties, tikrųjų norų radimas ir gyvenimas remiantis jais. Įsivaizduok: kviečia draugai vakaroti, o tu esi labai pavargusi, bet eini, nes nepatogu. Kokios nuotaikos tu būsi tame vakarėlyje? Ar toks „priverstinis“ dalyvavimas atneš į tą vakarą kažką gražaus bei pakylėto draugams ir tau pačiai? Arba mylimasis nemoka tavęs patenkinti intymiame gyvenime, bet tu su juo apie tai nesišneki, kenti ir apsimeti, kad viskas labai gerai... Tai juk melas. Ir jei tau atrodo, kad esi auka, vyras nemyli tavęs, klysti. Jis tapo auka, nes iš tiesų nežino, kaip tu jautiesi ir ko, kaip iš jo norėtum sulaukti intymiame gyvenime, kad būtum laimingesnė. Labai svarbu būti nuoširdžiai su savimi ir kitais žmonėmis, tuomet bus lengviau tau pačiai bei kitiems padėti darniais būdais realizuoti visų norus, troškimus.

Moterys tikriausiai nedrįsta pasakyti vyrams, kad intymiame gyvenime kažko trūksta, nes bijo įžeisti...

Be reikalo! Intymaus gyvenimo paslapčių vyrai noriai ir labai entuziastingai mokosi. Žinoma, jei mokai juos mylinčiai, nuolaidžiai ir švelniai.
 
Apie intymų gyvenimą gal nemokame kalbėti arba tai darome primityviai. Kodėl?
 
Tam įtakos turi mūsų kultūrinė terpė. Vienu metu rinkau medžiagą, stebėjau, kokią informaciją apie tai pateikia žiniasklaida, ir galiu pasakyti, kad pas mus tikrai labai trūksta informacijos apie gebėjimą susikurti kokybišką, nuostabų intymų gyvenimą. Daug išmintingų atsakymų šiai sferai galima rasti Tantroje. Pati studijavau technikas, praktikas ir filosofiją iš autentiškų Tantros meistrų. Tantrinė meilė kalba ne tik apie kūno malonumą, atsipalaidavimą, nuostabius išgyvenimus, bet ir moko susijungti ne tik kūnais, bet ir sielomis. Intymaus kontakto metu galima patirti ne tik malonumą, bet ir nuostabų, labai „gilų“ sielų susitikimą, atsiverti nenusakomai meilės begalybei. Kiekviena pora turi galimybę tai patirti. Tai duota visiems iš prigimties.
 
Kaip to galima išmokti?
 
Galima pradėti nuo labai paprastų dalykų. Vienas iš jų – išmokti švelniai, dėmesingai ir įvairiai liestis prie mylimojo kūno. Antras, išsiaiškinti, kas malonu tau ir tavo partneriui, pasikalbėti apie tai. Trečia, susikurti gražią, romantišką aplinką savo miegamajame buvimui drauge, tai padės nekasdieniškai nusiteikti. Taip pat nuostabu išmokti įvairių kūno masažų ir suteikti vienas kitam viso kūno masažą bent kelis sykius per savaitę. Galima prieš suartėjant su mylimuoju kelias minutes tiesiog pažiūrėti vienas kitam į akis – tai padės užmegzti ne tik kūnišką, bet ir širdžių ryšį. Tai keli paprastučiai dalykėliai, nuo kurių galima pradėti kurti intymų gyvenimą – tai nėra tik seksas, bet ir buvimas kartu. Svarbu atrasti natūralumą, atsipalaidavimą būnant kartu, atsikratyti fizinių ir psichologinių įtampų, nes tik tada atsiveria malonumų klodai. Kai santykiuose pagydome nenatūralumą, įtampas, projekcijas, meilė, ekstazė ateina pati.
 
Didelė poros santykių problema – nepatenkinti lūkesčiai, tiesa?
 
Aš gal net sakyčiau, jog didžiausia problema ir yra patys lūkesčiai. Ypač svarbi kokybiškų santykių dalis – tai gebėjimas neturėti jokių lūkesčių, susijusių su kitu žmogumi. Juk mylimasis nėra tavo vergas, pavaldinys, kuris privalo tenkinti tavo lūkesčius. Jis laisvas žmogus, pasirinkęs laisva valia būti su tavimi. Po tuoktuvių žmonės, deja, dažnai tai užmiršta ir pradeda savintis vienas kitą: tampa dviem daiktais, kurie tarsi teisėtai vienas kitam priklauso. Tačiau tokia pozicija griauna santykius. Du daiktai, priklausantys vienas kitam, negali būti laimingi, ilgai jausti meilę, aistrą. Daugiausia gali jausti prisirišimą, priklausomybę. Ir patogumą. Ir tai nuskurdina santykius. Aš jokiu būdu nesu prieš santuoką. Bet esu už sąmoningą santuoką, kai abu žmonės supranta, kad santuoka yra sakralus, šventas dalykas, o ne socialinis susitarimas, kuris reiškia, kad dabar tu man priklausai. Svarbu gebėti sukurti tarpusavyje laisvės erdvę ir priimti kitą žmogų, tokį, koks jis yra, be lūkesčių. Jei išmoksti nieko nereikalauti iš kito, tuomet ir jis lengviau priima tavo unikalumą, norus, tavo laisvę būti savimi ir pats jaučiasi priimtas, mylimas, suprastas. Kai du laisvi, mylintys ir gerbiantys vienas kitą žmonės būna kartu, vyksta nuostabi meilės, pasitikėjimo ir realizacijos šventė.
 
Kaip skirstotės pareigas, buities darbus?
 
Buitis – susitarimo reikalas. Su partneriu reikia šnekėtis ir tartis kaip su kolega, o ne reikalauti. Manau, čia svarbiausia atsikratyti įpročių, šablonų ir kartu sukurti savo naują, unikalų scenarijų, gyventi taip, kaip abiem organiška ir patogu. Nebūtinai vyras turi išnešti šiukšles, o moteris tvarkyti namus. Gali būti ir visai priešingai, jei abiem tai tinka. Aš, pavyzdžiui, atradau, kad mano mylimasis puikiai gamina. Jis meistriškai sukuria naujus patiekalus, juos patiekia. O mano talentas gaminti nėra didelis. Žinoma, aš galiu pagaminti, bet tai nebus kūrybiška. Todėl aš namuose geriau darau kitus darbus, pavyzdžiui, tvarkau didžiulį namą.
 
Ir tavęs niekada nevargina buitis?
 
Namams tvarkyti taip pat reikia tam tikros išminties. Jei moteris tvarkosi ne dėl to, kad reikia, o kūrybiškai, su meile – jos namai žydės. Anksčiau aš nemėgau tvarkytis, juk buvau menininkė, filosofė, kuri net negalėjo pagalvoti apie buitį (juokiasi). Todėl mano pirmoji pamoka ir buvo išmokti tvarkyti namus taip, kad įneščiau į juos meilės. Labai svarbu, kokios būsenos būdami tvarkome namus. Jei tvarkysime būdami isteriškos arba kupinos nuovargio būsenos, šias emocijas paliksime namų erdvėje ir tuomet jos ten sklandys. Todėl svarbu nusiteikti namų tvarkymui, šį darbą priimti kaip kūrybą. Smagiau nusiteikti gali padėti gera muzika. O kai esi geros nuotaikos, tuomet viskas lengviau sekasi. Aš, pavyzdžiui, naudojuosi emocinio intelekto lavinimo technikomis, dėl to galiu keisti savo būsenas. Todėl namus tvarkytis galiu iš džiugesio, ramybės ar bet kokios kitos būsenos.
 
Ir tavo namų erdvėje jaučiasi, tvyro ta būsena, kurioje būdama tvarkeisi?
 
Visur vyrauja tam tikra būsena, kuri labai priklauso nuo to, kaip žmonės, esantys toje erdvėje, jaučiasi. Žmonių energija, mintys, emocijos tvyro ore. Jei tik stabtelėtumėte ir pradėtumėte stebėti – atrastumėte, kuriose vietose norisi būti, o kuriose ne. Jei įsiklausytumėte į savo pojūčius, emocijas, pajaustumėte, kad vienoje vietovėje jaučiamės atsipalaidavę, maloniai, o kitoje užklumpa nuovargis, nepasitenkinimas, suirzimas. Lygiai taip pat ir namie: tavo namų emocinis fonas veikia ir artimųjų savijautą kasdien. Daug žmonių vos grįžę namo jaučia didelį nuovargį. Jei namie didžiąją laiko dalį praleidi tik būdamas nuvargęs, jie prisigeria jos, prisipildo nuovargio. Ir net tada, kai esi nepavargęs, grįžti namo ir junti nuovargį. Arba įsivaizduokite vonią, kurią ant kažko įtūžusi iššveitėte, o kitą dieną į tą vonią atsigulėte... Erdvė kaupia informaciją. Ir tai ne aš sugalvojau, tai – mokslinis faktas. Todėl namie sukūriau tokią erdvę, kad net tada, kai grįžtu po daugybės darbų, pavargusi, galiu labai greitai ir efektyviai pailsėti. Grįžtu labai vėlai, užeinu į virtuvę atsigerti vandens ir per dvi minutes mane užlieja energijos banga, pasijuntu absoliučiai pailsėjusi, tarsi nebūčiau dirbusi jokio sudėtingo darbo. Tai viena iš moteriškos magijos paslapčių – sukurti namus ne tik gražius išoriškai, bet ir gražius savo būsena, emocine atmosfera. Tuomet juose išties gerai jausiesi tu ir tavo artimieji.
 
Jei apleistuose namuose, asocialioje šeimoje, gyvenanti mergina norėtų susikurti harmoningą aplinką, nuo ko jai reikėtų pradėti?
 
Jei turi savo mažytį kampelį namuose, susitvarkyk jį taip, kaip tau patiktų. Pasikabink įkvepiančius paveikslėlius ar nuotraukas. Gal pamerk nuskintų gėlių puokštę iš pievos. Ir jausiesi geriau. Kartais galime neturėti net ir tokio kampelio... Tuomet galima ir rekomenduotina atrasti mėgstamą, harmonizuojančią vietą kažkur už namų ribų: gamtoje, mieste. Galbūt tai bus vieta po gražiu medžiu, o gal kur ant upės kranto. Svarbu, kad ten būtų gera ir saugu. Atsimenu, kai studijavau Maskvoje, gyvenau pas draugę. Ten neturėjau jokios asmeninės erdvės, gyvenome sudėtingomis sąlygomis, ypač nesaugiame rajone, mažame kambaryje su keturiais beveik laukiniais katinais ir isterikuojančia, sergančia kaimyne už sienos. Žodžiu, situacija buvo nelengva. Man be galo reikėjo asmeninės erdvės, kad galėčiau pabūti su savimi, išgirsti save. Maskva – brangus miestas, o aš tuo metu neturėjau pinigų, kad galėčiau kur užsinorėjusi eiti. Tačiau mieste susiradau jaukų restoranėlį, nueidavau į jį, nusipirkdavau arbatos ir gal dvi valandas gerdavau ją. Ten jaučiausi saugi ir man buvo gera. Svajodavau, klausydavausi muzikos, rašydavausi savo idėjas. Minimaliomis išlaidomis susikūriau mielą erdvę, kurioje atgaudavau ryšį su savimi.


 

- Į dienoraštį -